Anykščiai

Kai nėra karo,

Negandų nėra,

Pamažu plaukia ir gyvenimas,-

Kaip vandenys Šventojoje,-

Nauji išdygsta medžiai,

Prie jų ir pamatai,

Pastatomi nauji namai

Ir jauni žmonė auga.

Jauti srovės virvenimą ,-

Lyg suoktų ir lakštingala

Kas vakarą gražiai,

Jauti ir vieversio

Ten, danguje, aukštai

Plevenimą,

Lyg šiltas vėjas

Liestų širdį tavo...

Taip statomi ramybės uostai

Ir visų namai,

Kur tėviškė prasideda,

Ten šaknys mano, tavo.