Prigimtes namai

Draugų foto

Pagulbio festivalyje

Atajau iš tinai,

Kur mana tevai buva;

Tinai dabar nuveja

Ir vėl pas sava tėvus,-

Palika atlapus namus:

In durų net spynas nedėja,

Tik grėbliu pareme,

Pre lunga dalgį pakabina,

Kad jų vaikai surat galėtų,

Iš tol jau pamatytų,

Kur laimes patkavu primėtyta,

In jas statytų kojų

Ir aitų pre namų...

Tinai gyvena broliai, seserėlas,

Kure neužgime

Šituos namuos,

Visi juk turi ir gelaly,

Katrų vis pasadina

Praaidami pra tuos namus.

Kryžiu šimtai,

Maldų, gesmeliu tūkstunčiai,

Žvaigždeliu ti, dunguj,

Net dar daugiau;

Ataisma ir priglausma

Savu baltu galvu

Pre viena nama,

Katras daug aukščiau...

Pre debesų aš jį matau,

A žeme - da giliau.

Katras gi namas

Bus arčiau?