Šeima

Gera, kada yra tėvelis,-

Mažieji sėdasi ant kelių

Ir laužia iš vienos riekės,

Suvalgo trupinius,

Nušluoja ranka stalą,

Į delną sukasa paskutinius,

Tada tik išberia paukšteliui,

Kuris prižiūri ir savo vaikus.

Bėga į kiemą,

Kur sėdi senelis

Ir seka pasakas senas,

Patikrintas gyvenimo,

Vaikaičiai kurs naujas,

Įpins po žiedą

Nuo visų smėlio kalnelių,-

Kol akys mato,

Tol ir pasakos gyvens...

Kaip gera,

Kai vaikučiai turi mamą,

Močiutę prie kelelio,

Iš kur atiteka gėrio upelis,-

Ilgai jis atminty sruvens...

Oi, dar yra ir sesės -

Saulė, žemė;

Brolis - dangus,

Kurie nesens...