2013 m. birželio 3 d., pirmadienis

Mano gimtinė



Skiriu Pavydų šeimai,
Adamavos vienkiemio šeimininkams

Namai - be šeimininko -
Naktiniai vaiduokliai,
Tik atmintis – vanduo.
Ir tas užauga plūdenomis,
Dažniausiai pašvinksta,
Kad jo nebelaka net šuo.
Pro akis sapnas
Tolimų dienų nuslinko,
Lyg atsiduso prie kelio akmuo:
Čia laikas slinko ir nuslinko,
Išdžiuvo šuliny vanduo.
Sugriaudėjo...
Dabar jau ne patrankos
Prie vieškelio į miestelius,
Kuriuo važiavo tankai,
O vyrai slėptis bėgo į miškus.
Tada dar buvo karas -
Sugriovė ir sudegino
Žmonių trobas ir likimus.
Kiek nekaltai pražuvo
Gelbėdami tėvus ir namus,
O mūsų trispalvę iškėlę
Buvo įkalinti belangėje :
Dukros lankyti išvažiavusi
Mama susprogo ant minos.
Šią atmintį šiandien prikėliau,
Po daugel metų
Tarsi sugrįžau namo.











Komentarų nėra: