2013 m. birželio 15 d., šeštadienis

Gimtinės žemė



Rubikiai – kraštas numylėtas;
Iš čia puškuoja traukinys,-
Seniau jis veždavo plytas rausvas
Ir žmones : vasarą ir žiemą
Per baltas pusnis,
Išveždavo ir juodas durpes,
Čia pat iškastas -
Tai mūsų žemė,
Visada sava širdy.
O ežerų – ne vienas;
Didysis su šešiolika salų,
Dar jungiasi Dūsynas
Ir Limnas tarsi nuotaka kartu.
Tiek pat gražus Mūšėjas,-
Jie susisiekia siauru Dūsios upeliu.
Tolėliau Elmiškių ežerėlis,
Kur tiek praleista valandų,
Jaunystėje dienų...
Vis paneriu rankas į vandenį,-
Lyg dangaus mėlį,-
Ir tylią maldą sukalbu:
Tėveliai, broliai, sesės,
Jūs ant kalnelio,
O aš vis pasaką seku“...
Apie gimtinę motinėlę,
Kurią mylėjome visi.







Komentarų nėra: