Paniro
saulė į bangas,
Teškenasi
ir prausiasi,-
Jinai
tokia jauna -
Žvitri ir
šviesiaplaukė.
Kažkas
gal juokiasi,
Kad mes
vis tokios -
Blondinės,
metuose,
Bet vis
nesenstančios...
Kol turi
antrininką,
Nors
gruoblėtą lazdą,
Atsispiri
ir čiulbi,
Kad esi ne
viena
Ir myli
dar mane
Gražus
pasaulis.
Dažnai
matau ir savo atvaizdą
Net
lietaus debesyje -
Tai dvi
vaivorykštės greta
Ir jos
taip susiglaudusios...
Tuomet
tikiu ir meile.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą