Albinui Šileikai. Sveikinu su nauja prievepste

Sudėjau knygą -

Lapas jau prie lapo,

Kaip rugių varpas surišau,

O viduryje šviečia

Aukso saulė -

Grūdas prie grūdo,-

Kuo arčiau...

O nukirsti rugiai

Taip vėjyje dainuoja,

Kad suka malūnėlį

Tarp debesų, aukščiau...

Į ten pažiūri žmonės

Ir paukščiui pamojuoja,

Kad mintys skristų,

Skambintų simfoniją

Ir grūdas dygtų žemėje giliau.

Oi, žeme tu gimtoji,

Rugių lauke nepasiklysta

Net putpelė pilkoji...

Kiekvienas grūdas

Veltui nenubyra,-

Gyvenimo dirva – tai rojus,

Kai gyveni ne tiktai sau.