Su Facebook draugu Viktoru Karmaza
Aš niekam
niekada
Nepasakau
„sudie“,
Tiktai iki
rytojaus,
Kuris bus
po dienos
Ar dar
paskiau,
Bet jis
kartojasi.
Žmogus
išeina ir sutinka
Prie durų
slenksčio saulę,
Tada jau
eina paskui ją į kitą,
Nuostabų
pasaulį,
Iš kur
prasideda svajonė
Apie namų
šilumą
Ir
laimę...
Sugrįžta
net laivai,
Išplaukia
jau be įgulos,
Pasenę ir
suskeldėję,
Juos
plukdo bangos
Prie gimtų
krantų,
Kur
medžiais augo...
Aš ir
tada dar nesakau „sudie“,
Nes
atminimai saugo;
Iki –
nuplauk su viltimi
Į kitą
krantą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą