Nuo kalnelių

Nuo kalnų ir kalnelių -

Viskas kaip ant delno:

Didžiulis ežeras su įlankomis,

Kur galima ir pasiklysti,

Jei nepažįsti medžių,

Augančių pakrantėje,-

Jie rodo kelią,

Kai galima kas dieną

Į savo namus grįžti...

Savi namai - sava pastogė,

Prie durų savas kvapas

Ir savi garsai:

Čia šuo suloja,

Girgžda svirtis,

Šnara rugys, ošia šilojus,

Dainuoja kaimo vyrai,

Moterys prieš veidrodį šukuojasi -

Bus atlaidai...

O ežeras po kojomis,-

Lyg iš dangaus nuo kalno leidiesi -

Žemai, žemiau, žemyn...