Skiriu vaikaičiui Adomui,
geriausiai baigusiam gimnaziją.
Jeigu
rugius žiemkenčius
Jau rudenį
pasėjau,
Žiema
apklos ir sulaikys
Ne tiktai
vėją,
Bet ir
stiprų šaltį,
Kuris
širdį paliesti
Kitiems
sugebėjo,
Gyvenimas
- tai geras žemdirbys.
Jau vėl
pavasaris -
Žaliuoja,
auga žiemkentys,
O duona
kvepia laukas,
Kada
rudenėja,-
Per Onines
visi į vieną pėdą riša,
Savo darbą
apdainuoja,
Už stalo
pasodinę
Raiko
pirmą kepalą,
Pabarsto
jį druska,
Pagardina
ir kmynais,
Dažo į
medum pakvipusį ąsotį
Ir kelias
varpas užkiša
Už
šventojo paveikslo,
Kurį
padarė dievdirbys -
Dabar
žiema jau nebaisi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą