Prisimenu
vaikystę,
Kai tėvai
važiuodavo į miestą,-
Debeikiai,
Anykščiai,-
Ganydavau
žąsis,
Avelių
buvo pulkas;
Bėgiodama
žiūrėjau,
Kad kas
užbėgęs daržo neišėstų
Ir
laukdavau riestainio
Su
aguonomis...
Dabar
nieko nelaukiu,
Tik
debesis stebiu,
Kaip
raitosi ir plaukia,-
Daugybė danguje riestainių,
Pavirsta
paukščiais,
Baltomis
avelėmis...
Ir niekada
ta ganiava
Vaikystės
nepabosta,-
Kas dieną
debesys kiti,
Praplaukia
ir sustoja
Į ramybės
uostą,
Kada
laukimas virsta
Nauja
svaja
Ir
kvepiančiu riestainiu,
Tėvų
atmintimi,
Jų
pasakytų žodžių
Patikrinta
tiesa,
Dirvonuose
aguonų liepsnomis...
Kviečiu
visus keliaujančius
Sugrįžti
į vaikystės miestą,
Kur lyja
ateities
Gražiąja
viltimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą