Sugrįžimai

Einu iš pasakų šalies,

Kur vartai niekam niekada

Neuždaryti,

Užeik ir nerimas išblės,

Kad negali kažko

Dar šiandien pasakyti.

Praeik pro šulinį,

Padėk ant durų rankenos

Savo rankas,-

Net slenkstis gyvastimi alsuoja,-

Įnešk į trobą žiburį

Ir šilumą paskleisk

Ant aukuro šventovės.

Klebena vėjas langines

Ir prašosi į vidų,-

Jam čia gerai,

Jis atpūtė ir pasakai dainas,

Kaip gražų intarpą,

Kad nebeliktų blogio,

Tik pakili mintis kūrėjo.

Pasaulio židinį kūrename visi,

Kurie greta sustoję;

Prie stalo lieka tik viena kėdė

Tik tam, kuris išėjęs...