Gandralizdis

Kai neturėsiu, ką rašyti,

Paimsiu tėviškę už rankos -

Tai tu, broleli,

Mano sesės brangios,

Pakviesiu pažiūrėti į padangę,

Kur vienas gandras skrenda

Ir nutupia ant stogo,

Plunksnas sušlapusias pataiso,-

Jam šalta ir man šalta,

Kai šilto žodžio nebėra...

-Kodėl lizdo nekrauni?

-Dar jaunas, nesubrendęs,

Reikia sukaupt jėgas,

Kad mokyčiau vaikus

Gražiausio meno -

Pasekti pasakas gražias...

Gimtinė mano -

Aukšto medžio viršūnė,

Kiek miško šakų čia keliauta,

Tiek plunksnų skrista,

Kad šiltas žodis išsiristų

Gandriukų galvoje...

Tėvynė mano, skrisk,

Atnešk ir pasaką gandro snape.