Lietuvos
žemė –
Molio
gabalėlis,
Išdegtas
krosnyje,
Keramikų
glazūra
Išmargintas
ir blizgantis
Lyg
veidrodžiai vitrinose,
Prie jų
gali į vazą
Merkti
puokštę rožių,
Kur žaltys
miega apsivijęs
Ievos
kojas
Ir obuolys
nukritęs,
Prakąstas
šalia...
Iš daug
mažyčių kvadratėlių
Sulipdoma
giesmė
Apie
prigimties molį,
Kurį vis
kasa, veža,
Lipdo ir
nulipdo,
Išdegina
ir žodį -
Gimtinė,
mano Lietuva.
Oi,
pakrantėje sužibo
Gintaras
geltonas,
Banguoja
Baltija melsva,
Skalauja
kojas
Jos šilta
banga
Birutės
nepamirštamą legendą;
Ant
akmeninio aukuro
Dar viena
meilė išdegta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą