Ačiū Gintarei už foto ir draugystę
Kada
išmoksime visi
Kalbėtis
atvirai,
Sakyti
tiesą, ką jauti,
Kai skauda
ir vėl gera,
Tada
dangus atsidarys,
Pasveikins
ryto saulė...
Jos būna
tiek mažai,
Kai
atsimerkęs nematai,
Koks tas
nepaprastas pasaulis,
Kokie
išlikę židiniai
Nuo
amžinųjų aukurų,
Kai juos
dar saugojo
Skaisčios
mergelės...
Užkurs
kiti ant jų
Ir savo
laužą.
Tikiu
gyvenimo versme,
Tikiu net
pelenais,
Tikiu ir
tuo pasauliu,
Kurį
sukūrė ir gyvens visi
Ne tik per
Jonines,
Kai
šviečia jonvabaliai
Ir mėnulio
pilnatis,
Paparčio
žiedas keliasi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą