Prie upelio

-Kas bus tada,

Kai aš tavęs nelauksiu?-

Upelio klausiu.

-Sėdėsi pievoje,

Gegutės ašarėles skinsi,

Šluotelę prisirinkusi

Ir žiemai sudžiovinusi

Už tėviškės paveikslo,

Vinguriuojančio palaukėmis,

Dainų vainiką pinsi...

Laukiu, laukiu,

Kad vėl gegutė užkukuotų -

Be pinigo kišenėje

Ir šį pavasarį ji girdisi,

Klausausi iki vakaro:

-Kukū, tokia dalia poetų...

Nenusimink,

Tau dalinu upelio nepailstančio

Dar tyrą žvilgesį...