Aš –
savo laivo kapitonas,
Plaukiu,
kur neša vėjas,-
Nėra
dabar nei burių -
Tik du
irklai,
O rankose
-
Po vieną
vėliavėlę,
Signalizuoju,
Kai lipu į
krantą,
Kad
pasitiktumėte ir mane...
Esu savo
minčių valdovė
Ir niekas
neprakalbina,
Kada
keičiu erdves;
Iš vieno
kranto atnešu senovę,
Į kitą
krantą ateitį nešu
Nekeisdama
savęs -
Tokia ir
žemės prigimtis,-
Kada
tyliu,
Nekalbinkit
manęs...
Tau
padainuosiu tylią dainą,
Kaip
skęsta saulė
Vakaro
rausvam delne,
O ant
lieptelio lieka kapitonas...
Tiktai
prieš audrą
Susuku
bures.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą