Ištikimiausi
būna
Tik
didieji paukščiai,-
Didingas
mostas
Jų
sparnų,
Be baimės
kyla
Jie į
aukštį,
Bet žemėje
jų laukia
Daug
skaudžių nelaimių
Ir spąstai
paspęsti
Stipresnių
ir už juos...
Mažieji –
juk nepastebimi,
Šlovės
jie nesivaiko,
Bet
spąstai tyko
Ir visai
mažų,
Gyvenimas
visų -
Tai
spąstai ilgalaikiai,
Ar skrisi
tu aukštai,
Ar
vaikščiosi žeme -
Nebūsi
vienas,
Ir visada
vis priklausysi
Nuo
daugelio kitų...
Ištikimybę
tikrina
Nuo pat
mažiausio,
Kol jis
išmoksta skristi
Aukščiau
debesų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą