Kada
susisukau
Iš karklo
sau dūdelę,
Labai maža
buvau,
Dar skamba
nuo tada dainelė
Ir sau, ir
tau...
Girdžiu
ir volungę,
Girdžiu
ir širdį savo,
Girdžiu
kiekvieną garsą
Prie
gyvenimo upelio,
Ką kalba
svyrantis žilvitis,
Ir man, ir
tau...
Prisimenu
ievų baltas puokštes,
Beržo
sulos ištryškusį lašelį
Ir girdau
sielą
Sau ir
tau...
Taip
skamba visos sutartinės -
Brangiausia,
ką mes turime,
Prie
bendro stalo,-
Kaip duoną
kasdieninę
Ir man, ir
tau...
Skambėk,
gyvenimo varpeli,
Ir girdyk
pievą,
Mišką
žalią,
Net baltą
sniegą,
Kai galva nubąla
Ir man, ir
tau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą