Šilti delnai

Kažkur toli

Griaustinio dundesys,

Po to ir debesys

Už miško pasirodė,

Su žaibo blyksniu

Apšvietė akis -

Į pačią sielą skrodžia.

Gaivus vėjelis

Atvėrė dar plačiau duris,

Nepaprastą vasaros grožį

Vaivorykštė parodė.

Nukrito tik keli lašai,

Suvilgė šiltą skruostą

Ir du švelnūs delnai

Paglostė, oi, paglostė...

Girdžiu, kaip ežeras prabilo:

-Plaukime į meilės salą,

Laimės sostą.