Gintarė

Gintarė

Yra pasaulis,

Kuriame gyvenimas

Kaip versmė teka

Ir saulė sukasi laike;

Yra žmonių,

Kuriuos pažinęs kartą

Gali kaip upė atsiverti

Ir pasisupti lapuose

Rasos lašu su juo...

Yra saulėtekis iš ryto,

O akyse šviesa sužibusi,

Tada prisimeni visus,

Jau kažkada matytus,

Ir surenki į vieną,-

Lyg puokštę žydinčių gėlių,

Statai ant stalo

Šalia brangių daiktų -

Tėvų maldaknygės nučiupinėtos,

Prie rankšluosčio ant sienos,

Kur gimsta žodis

Be jokių paskatų.

Tik tokios akys,

Dangaus mėlyne pažymėtos,

Bėga srauniuoju upeliu;

Yra ir bus tokių žmonių.