Tikėjimas ateitimi

Nesužinosi ir iš paukščio,

Kodėl būna vienas,-

To niekas aiškiai nesakys,

O priežastis turbūt ne viena -

Nesisekė gyvenime

Ir dar ne vieną syk...

Nebuvo lizdui žabarų,

Lizdavietę kedeno vėjai,

Nepasirinko namų,

Kurie priglaustų vienišą,

Nebuvo ir versmės,

Kad galima būtų šulinį iškasus

Pasemti dievo duotu kibiru...

O kaip nuneši vandenėlį

Iki pat namų?

Į aukštą namą

Palengva ateina vienas,

Netgi nešaukdamas draugų;

O poroje – smagu,

Lizde užsimezga gyvybė,

Kurios laukia kiekvienas;

Ne paslaptis – sunku

Be klegesio vaikų.