Jonui Mekui
Po visą žemę
Vis keliaujame, keliaujame,
Atrandame vis nauja,
Pasėjame ir savo
Smėlio saują.
Kiekvienas žodis -
Tai smiltis gelsva,
Tik iš tavęs išaugusi,-
Grąžiname po žodį,
Į bendrą mintį
Jį įspaudžiame...
Kiekvienas sakinys,
Į kitą kalbą verčiamas,
Atranda savo spalvą,
Ant jo nupiešiame
Kitą žemyną
Ir savo giesmę randame.
Oi, Lietuva sena,-
Kaip ir smiltis
Kitų tautų rate,-
Vis šokiui pasirengusi,
Nors su šiaudine kepure,
Bet klumpės skamba...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą