Nesitikėk, nelauk,
Aš niekad nepareisiu,-
Kelių - ne vienas,
Išėjau, negrįšiu.
Širdies neskaudink
Ir savęs nebausk,
Mylėjau kažkada
Berželį jauną,
Žalių lapų skara
Tvirtai suvystytą.
Per vasarą atlaikę vėją
Lapai ėmė ir nukrito.
O tu tikėjai,
Kad nors vienas tau
Dar pasiliko.
Nurovė paskutinį šelmis,
Nuskrido ir paliko...
Tau palinkėsiu rudenį
Tik gero vėjo,
Neužpyk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą