Dažnai taip būna,
Kad matai ir supranti,-
Jau paskutinis žiedas
Ir paskutinis lapas,
Obuolys dar ant obels,
Tai nulaužta šaka
Ir naujas pumpuras šalia,
Nelyginant, koks priedas...
Keliesi rytą ir eini,
O gal ir nesugrįši...
Kaip paskutinis gurkšnis
Tyro oro ar vandens -
Nugurksi ar burnoje
Ilgai ilgai laikysi...
Dažnai tokia atodanga
Ir pilkos mintys rudenį;
Tokia ta nuotaikų kaita,-
Tik laukiant permainų,-
Išeisiu tik už durų
Ir paklysiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą