Kai prieinu prie upės,
Mažo ežerėlio,
Žiūriu į nendrių jūrą -
Žalią vasarą praėjusią.
Gelsvų plaukų šnarėjimas
Nuo pilkojo rudens
Per visą žiemą,
Ant ledo ištisi šešėliai -
Tai atmintis gyvenimo:
Nendrinis stogas
Tėvo prieš akis,-
Lyg mintys susivėlusios.
Kiekvienos nendrės švilpesys,
Kai siaučia vėjas,
Dainuoja motinos dainas,
O staklių minamas pakojis -
Būgnas iš aslos atėjęs...
Į nendrę pavirstu,
Linguoju jai į taktą,-
Spingso naktį žiburėlis...
Tokia gaida iš giminės,
Iš sodžiaus dar atėjusi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą