Vaga po plūgu
Verčiasi į kairę,-
Kaip nuo širdies velėna,
Lygiai plėšiama,
Dainuoja vieversiu,
Į pilką grumstą
Iš dangaus pareina...
O raidės - vis į dešinę,
Net proza, visos eilės -
Nesurimuotos pradalgės...
Čia nuo vyrų kepurėtų,
Iš po baltų skarelių
Lyg gelsvos kasos raitosi
Į gimtinės rūbą dailų.
Esė dažnai raukšlėta,
Išmarginta raudų
Dėl giminės netekčių -
Tai karas, pokaris
Ir vėl kelias duobėtas...
Kas parašys, kada
Mūsų tautos elegiją?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą