Daug metų ir dienų
Tarsi vanduo nubėga,
Bet lieka poelgiai,
Gražūs darbai;
Kartu gėla palieka,
Kad taip gyvenome trumpai.
O sako:“ Kas išėjo,
To neverkim, nebekelkim“...
Bet vis ateina dienos,
Čia pat jos visada,
Kai kitiems būna šventės,
O tau tik gedulo našta.
Tada nebekeli taurės,
Palenki žilą galvą,
Žiūri į vienišas rankas
Ir net metų upelis rauda
Laiką plaudamas,-
Lašai čia pat, čia pat...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą