Dar ne gili žiema,
Bet taip žvarbu ir šalta,
O žemė vis alsuoja,
Rodos, kažką kalba
Ir žvakių šviesoje
Atsiveria tamsa,-
Tarsi laiptai į kalną,
O paskui į dangų.
Dvi žvakės spingsi
Lyg dvi gilios akys
Ir klausinėja tyliai,
Kartais pasakoja,
Ko dieną nepasakėme...
Tyla dabar iškalbingesnė,-
Brangius žodžius tariu -
Tik tau mano atsakymas...
Oi, kad neliktum vienišas
Degu dar vieną žvakę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą