Nebe užteks jėgų,
Kad visiems padalinčiau
Po gerumo grūdą
Ir pasėčiau į dirvas,
Kurios pasaulyje matytos,-
Ten lieka atminimo pėdos,
Kur įmina šeima ir aš.
Nebe užteks melodijų,
Kad dainai paniūniuočiau
Ir skristų nuostabi gaida
Į visą tą pasaulį,
Kuris šiandien išklausytas
Ir klausomas rytoj dar bus...
Nebeturiu tiek rankų,
Kad jus apkabinčiau,
Apgaubčiau šiluma kraštus,
Kur vaikšto baltas vilkas,
Skrenda erelis virš kalnų.
Turiu tik žodį Lietuvos -
Paleisiu jį į aukštį,
Tegu papasakos, pagros,
Kas skamba mano širdyje
Iš mūsų visos giminės,-
Iš Vilniaus, Anykščių,-
Visos gražios tautos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą