Nupurčiau debesį
Sau nuo galvos,
Užsirišau laumės skarelę
Ir vaikštau visą vasarą
Nesurištais plaukais,
Vis mylinti pasaulį -
Vieną vienintelį bernelį.
Esu našlė savo laiku,
Gyvanašlė iš naujo,
Bet gyvenu miško kvapu,
Turiu savo svajonę naują,-
Pasidalinsiu likimu -
Tau atiduosiu visą saują
Skaisčios saulutės spindulių
Net iš dangaus gyvenimo.
Galėsi, suksimės ratu;
Mano ašis – versmė,
Iš kur ir trykšta
Gyvybės vanduo...
Ten dar yra varlė,
Kuri ir karalienė -
Mano draugė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą