Kalnai - tai skustuvas,
Subraižo nuogus delnus,-
Kalnų krūmokšniai dygūs
Tarsi barzdos šeriai.
Bučiuoja kaitri saulė
Tik pavasarį, trumpai.
Žiema labai ilga,-
Kaip saulės atšvaitai.
Dangaus mėlynė
Tik jauki –
Joje dainuoja aidas
Ir briaunomis vėjas keliauja,
Sustoja jūros pakrašty;
Nėra nei švyturio arti,
O tu keliauji ir keliauji...
Oi, saulė net į deivę panaši.
Miražas?.. ne, tik prakaito lašai
Nuo kaktos laša, laša,-
Erelis tupia virš galvos,
Jauti?
O kalno ir viršūnės nematyt,
Semi tik sniegą ir geri.
Gyvenimą geri...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą