Šiandien žiūrėjau
Į šlapius medžius -
Visur širdelės ir širdelės.
Nejaugi samanos
Vis tokios draugiškos,
Kad visada
Su jais gyvena?
Net žiemos šalčiai -
Visai nebaisu,
Juk šiltas medis
Mielai ima šilumą
Iš pat šaknų,
Iš juodos žemės.
O ji tokia trąši,-
Ant jos tiek lapų,
Kad vis išdygsta
Kas pavasarį maži
Medeliai, samanų nematę...
Ant jų kamienų auga,
Susiliečia širdimi,
Gyvena, tarpsta,
Kol abu pasensta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą