Albino Šileikos raštams
Į išpurentą žemės ranką
Pabertas pirmas grūdas,
Iškeltas sužaliavo saulėje
Duonelės rūpestis.
Pabiro iš dangaus mana,
O ant lentelės medžio
Išraižytas šilko raštas
Pakvipo duonos trupiniu.
Paukštelis tupiasi ir lesa,-
Kitaip jis nesurastų tako,
Kur prasideda ir pasibaigia
Darbų pradžia ir pabaiga
Nuo rudeninio grūdo
Iki pavasario ir vasaros -
Tai metų apvali eiga
Ant duonai raikyti
Lentelės rašto glūdi.
Po trupinį visi visi
Ragausime ir švęsime,
Kalėdų degsime žvakutę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą