Bijau pirštu paliesti,
Kai drugelis kyla,-
Jis suspurdės ir virs
Į amžiaus tylą,
Nebevirpės nuo saulės,
Atsitūps tik ant gėlės
Ir taps tuščiu šešėliu,
O ji žydės, žydės...
Tegu jį prikelia žiogelis
Savo smuikeliu,
Pravirkdo tylumą,-
Kaip ir miško garsai,-
Ten šlama ąžuolas galingas,
Jame uodų šimtai...
Ir zyzia visos stygos -
Gamtos orkestras,-
Čia visada gražiai
Ir pakiliai.
Matai, drugelis kyla,
Nors nuplėšti sparnai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą