Girdėdavau dainas
Apie pypkę, tabaką,
Bet namuose to nemačiau;
Tiktai tada, kai brolis
Po ilgo laiko ir po karo
Sugrįžo į namus,
Jau su visam,-
To reikia kiekvienam
Kare linkėti.
Kai sėdosi už stalo,
Išsitraukė cigaretę
Ir užsirūkė prie mamos,
Mačiau tėvo akis
Ir motinos, taip gailestingas,
Kad karas to išmokė -
Savo sveikatos negailėti,-
Kaip rūko karo dūmai,
Tik vakarais ima kalbėti;
Tada neužrašiau,
Dabar ir atminty išbluko...
O gal jau to nebeminėti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą