Rašau laiškelį
Ateities vaikams,
Kad jie užaugtų
Ir gražiai žydėtų,
Kad būtų pagarba tėvams
Ir nepažįstamus mylėtų.
Juk renkasi kiekvienas
Sau paskui draugus
Iš tos pievelės,
Kurioje pasėtas...
Oi, ne kiekvienas auga
Ant plikų kupstų,
Kur skruzdėlynai iškelti
Prieš smarkų lietų.
Paskui išdygęs skursta,
Kai jaučiasi ne vietoje.
Gyvenimas kaip vėjas
Judina netgi šaknis,
O sakoma, kad vėto ,
Bet kur mėto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą