Aš karalienė,
Bet ir faraonai myli,
Jie man po kojomis,
Kur vis atsiveria gelmė
Ir sausumų šaltiniai
Pagirdo sielą -
Tai gyvenimo tėkmė.
Kai vyras moterį pamyli,
Abu jie geria iš versmės,
Kuri ir gundo
Net didžiausią atsiskyrėlį,
Priverčia kūną suvirpėt...
Tau pastatysiu piramidę,
Į kurią galėsime
Tarsi dievai įeiti
Ir jau amžinai sėdėt...
Tokia esu, buvau ir būsiu -
Ne dykumų sausra,
Tik miškų ir pievų karalienė,
Pagirdžiusi lūpas ištroškusių,
Aistra savo prikėlusi
Prie saulės bučinių kaitrių,
Upių - tyrų, skaidrių...
Mylėk mane,
Vis nepasiekiamą,
Mylėk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą