Dažniau žiūrėtų
Žmonės į akis,
Dažniau paspaustų ranką
Ir vakare kalbėtų artimieji
Apie džiaugsmus ir vargą...
Kai vienas prie visų,-
Net šiluma bendra
Ir švarus tėvų stalas,
Kai balta staltiesė,
Austa dar prosenelės,
O krakmolyta mamos,
Bet eketės akių
Jau kažkodėl užšąlančios...
Ledas trapus, kol jaunas,
Reikia pūsti švelniai.
Žiūriu tau į akis
Ir nutirpdau tada ledus
Nuo atminimo delno;
Juo užsidengsiu tik akis,
Kad nerimo dėl ateities
Jose nė vienas neįžvelgtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą