Medis vis auga
Ir po vieną šaką
Nuolatos nudžiūsta,
Kasmet atauga
Vėl kita, trečia,
O lapuose pasislepia
Net giesmininkų gūžtos
Ir laiko juos nauja,
Atgimusi pavasarį,
Užaugusi iki rudens.
Dar nemačiau to medžio,
Kad šakų nebūtų -
Kamienas aukštas,-
Kaip ilga lazda.
Pasispiri, tolyn eini,
Nors keliai linksta...
Vienodo rando
Nemačiau joje.
Aplinkui medžiai augaloti,
Bet gražesni tik tie,
Kurių vis nulaužta šaka,-
Jos vietoje sustingsta
Skausmas ir kančia,
Bet vis viršūnėje
Šakų yra...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą