Tik per save,
Tik per savo kančią,
Patvirtintą tik savimi,
Aš vėl einu į žmones,
Kalbu tik savimi.
Nusiimu vainiką -
Kraujas tiktai po juo,
O širdyje išliko
Gėlas vanduo.
Geriu ir tave girdau,-
Šventi vargo keliai;
Upelis niekada neprisipildo,
Nes teka pasroviui,
Į mano, tavo širdį
Pasislepia giliai...
Bėgiosime takais,
Kuriais upeliai teka
Dangaus kalnais ir slėniais,
Nuplausim savo gėlą,
Paliks smiltelė gėrio -
Pasaulio pamatai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą