Gražiausia padėka visiems,
Kurie tėvų kapus aplanko
Ir vis lankys, ir prisimins,
Kol laikas lapkritys
Sudės jų pačių rankas.
Dėkoju ir visiems,
Kurie lapus nurinko,
Kas uždega žvakes,
Apšviečia kapą brangų.
Prisiminimai – padėka,
Kad gimėme, užaugome,
Nuėjome drauge kelius
Iki savo tėvelių...
Sunkiausia lankyti savus,
Kurie nebaigę kelio.
Padėjome gėles
Ir pažiūrėjome į šalį,
Kur guli amžiai užmiršti,
Bet šviečia jiems žvaigždelės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą