Kada nežiūrėsiu,
Nusileis ir saulė,
Kada neklausysiu,
Dainų nebebus,
Kai nejausiu pirštų,
Nerašysiu posmų,
Negalėsiu guostis
Ir atvert jausmų.
Kada nebėgiosiu,
Nebus ir takelių,
Pasislėps kurapkos
Brydėje kitų,
Negalėsiu žodžio
Nuoširdaus ištarti,
Išperėjęs paukštis
Juk paliks lizdus.
Kada neturėsiu
Savo tikro draugo,
Nerašysiu laiško
Ant tošies spygliu.
Tada bus tylu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą