Vienatvės niekada nėra,-
Yra už lango medis,
Yra toliau upelis,
Yra saulėlydis, delčia,
Paskui naktis ir pilnatis
Ir visada saulėtekis žavus,
Nes kylame rasos lašų
Po nakties atsigerti...
Vienas esi su savimi -
Gali upelį net apversti,
Kad jis tekėtų ta linkme,
Į kurią pats žiūri -
Tiesiai į dangų...
Yra šalia ir debesys,
Kai nori miego,
Jais ir užsikloji,
Ir trumpai valandėlei užmiršti,
Kas bėga pro tave,
Kad kažkur šuo dar loja...
Poezija - savi namai,
Sava bažnyčia savyje,
Savas nuodėmklausys,
Kuris viską atstoja,-
Nebūsi vienišas lauke karys,
Nes jau su niekuo nekovoji.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą