Glostau medžius,-
Jie man draugai,
Su jais ir paukščiai,
Prie jų ir skruzdėlė -
Labai maža, vikri.
Ji neša žuvusią
Į savo skruzdėlyną,-
Jos – viena giminė...
Atsiremiu į medį
Ir žiūriu į aukštį,
Pro jo viršūnę
Taip dangus arti...
O žievėje raštų šimtai,-
Lyg motinos gamtos
Kruopščiai išausta
Ir autografas:
Eglė, beržas, liepa
Ar svyruoklis karklas -
Tai ir mano motulės
Kraičio skrynioje
Toks rankšluostėlis balintas,
Tokie pat raštai
Kaip medžio žievė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą