Kai sutema ar šlapdriba,
Gamta pasiima teptuką
Ir maišo ryškesnes spalvas,
Kad mūsų akims gera būtų.
Kiekvienas randas vasaros
Užgydomas, užlopomas,
Kad nepakąstų net šalna,
Paskui uždengia šerkšno pūkas.
Rudens miglota
Ir trumpa diena
Užaštrina ir povo plunksną -
Žėruoja iš toli toli
Net greitas vakaras,-
Kaip Advento giesmė,-
Tyli, dažnai apsunkusi...
„Leliumai,
O ant to dvaro, leliumai,
Mergelė sėdėjo, leliumai“...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą