Tapysiu angelą,-
Jisai dar mažas vaikas,
Nepaliestas skriaudos,
Nėra ir nuospaudų
Ant švelnių pirštų,
Jam tinka šypsena
Ir ašara akis suvilgo,
Jeigu nėra arti mamos.
Po dešimties -
Jau nebe vaikas,
Jo nubalnoti keliai
Iki kruvinos žaizdos,
Bet niekas nepakeičia
Jį mylinčios mamos.
O dar po dešimties
Tėvo balsu prabyla:
-Tik nesurūpinkit,
Aš esu vyras,
Žiūrėkite kiek čia jėgos,
O rankose ir kojose
Kiek raumenų iškyla...
Atsisuka ir pasižiūri,-
Kokia jėga galinga
Akyse motinos sustingo -
Ji mato savo angelą
Vėl ant sparnų...
Palaiminau ir savo sūnų,
Prisiminiau ir vyrą,
Dabar vaikaitį angelu regiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą