Kas dieną vyksta teismas -
Vėjas laužo medžius,
Jeigu sena šaka,- nereikalinga.
Nudžiūtų ir pati nulūžtų -
Be jokio kitų teismo,
Bet niekas nesulaukia
Tokios valandos – nuteisia.
Visa tai mato ir griaustinis -
Jis galingesnis ir aukščiau
Ir linčas parankiau...
Žiūri kiti į medį be kepurės,
Supranta: šis - po teismo,
Jau net garbės savo neturi...
Naktį tik šypsosi mėnulis,
Kad žemė ir dangus
Visai tokius pačius
Teismų pasaulius turi.
O saulė keliasi kas rytą
Ir eina nulaužtų prikelti,
Gerumo kopėčių taisyti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą