Taip tolimi miškai -
Visai prie horizonto,
Kaip tamsi juosta,
O už jos – raudona saulė,
Spindinčiu lanku apjuosta,
Žėruoja tarsi rubinai.
Bet juk jinai jauna,
Vis dar graži mergelė,
Su įvairiaspalviais kaspinais -
Balta balta suknelė,
Bėganti į proskyną,
Artėjanti į puotą,
Kurią paukščiai kelia,
Klegėdami skardžiais balsais.
Taip man atrodė vasara,
Dabar rudens pilka skarelė,
Tamsesnė ir miškų spalva,
O švyti, žėri saulė,-
Ji visada - jauna mergelė
Su aukso auskarais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą