Žibintai dega per naktis,-
Jau trisdešimt suėjo,
Vis eidavau tik šiuo taku,
Mano vaikai čia ėjo.
Žibėjo ir vaikaičių akys,
Kai laukdavo mamos,
Pareinančio iš darbo tėčio,
Žibintas meilės degė
Ir namuose žibėjo.
Dabar, po daugel metų,
Kyla svaja į dangų,
Paleido ją geroji fėja,
Dalino pasakas vaikams,
Vaikučiai tėvams pyragėlius,
Kad užsidegtų visų širdyse
Žibinto žavesys jautrus,
Nebijantis net stipraus vėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą